Vejos laistymas

Vandens svarba vejai

Teisingas vejos laistymas laiku yra labai svarbus vejos priežiūros aspektas.

Vanduo yra ir augalų išlikimą užtikrinantis faktorius, be to, vanduo tarnauja ir kaip ištirpusių maisto medžiagų tiekėjas vejos augalams

Vejos suvartojamas vandens kiekis, atsižvelgiant į oro temperatūrą, išgarinimą, žolės rūšis, įrengimo būdus ir kitus aspektus, svyruoja nuo 1-5 l/m2 per dieną, tačiau dėl skirtingų faktorių šis kiekis gali iš esmės svyruoti!

Veją galima laistyti su sodo žarna, prie kurios prijungtas ant žemės arba žemėje įtvirtintas laistytuvas, kuris purškia vandenį tam tikrame plote. Šis sprendimas reikalauja daugiau pastangų ir nėra toks praktiškas kaip įmontuojama automatinė laistymo sistema, kieme visada „voliojasi“ žarnos, kurios trukdo ir atrodo nedailiai. Tačiau ir su įprastomis laistyklėmis, elgiantis teisingai ir pagal planą, veją prie namų galima labai gerai palieti. Vejos nereikia laistyti iš žarnos be jokio antgalio arba sodo dušu – pirmuoju atveju vienas neatsargus judesys gali pažeisti veją, o kitas būdas yra praktiškai beprasmiškas.

Kaip laistyti veją?

Pagrindinis vejos laistymo principas – retai, tačiau daug

Labai sunku pasakyti, kaip dažnai reikia laistyti veją. Tai priklauso nuo daug aspektų. Tačiau jei vasara normali, be lietaus, pievelę reikėtų laistyti bent vieną kartą per savaitę. Kylant oro temperatūrai, laistymo intervalas trumpėja – reikia laistyti dažniau.

Laistant 1 m2 ploto reikia apie 10-40 litrų vandens (reikia atsižvelgti į ribojančius faktorius, pavyzdžiui, vejos filcas, dirvožemio mechaninė sudėtis ir kt.), skaičiuojant, kad veja sudrėkinama gilyn 15-20cm – šaknų gylyje. Jei reguliariai bus sudrėkinamas tik dirvos viršutinis sluoksnis, žolės šaknys taip pat neaugs gilyn, o želmenys bus neatsparūs net nedidelėms sausros bangoms.

Kaip nustatyti, ar veja palaistyta:

• įjungiamas laistymo įrenginys;
• laistoma, pavyzdžiui, 20 minučių;
• kelios minutės po laistymo kastuvu vejoje iškasamas kastuvo pločio keturkampis, atsargiai iškeliant velėną su visa dirva;
• išmatuojama, ar giliai sudrėkinta dirva. Reikalingas drėgmės gylis yra mažiausiai 15 cm;
• jei gylio nepakanka – liejama dar, kol pasiekiamas 15 cm gylis;
• nebūtina drėkinti dirvą giliau kaip 15 cm.

Tokį eksperimentą galite atlikti vieną kartą – po to jau žinosite, kiek reikia laistyti.

Kada laistyti?

Geriausias laistymo laikas yra ankstyvas rytas – apie saulėtekį

Tokiu būdu veja gauna optimalų drėgmės kiekį, tačiau išaušusi diena greitai nudžiovina lapus ir viršutinį velėnos sluoksnį, o tai sumažina įvairių ligų riziką ir neleidžia plėstis piktžolėms, kurių šaknų sistema yra paviršinė. Tačiau tai nereiškia, kad laistymas dienos metu pievelei gali kažkaip ypatingai pakenkti. Trūkumai tik ekonominiai – laistant saulėtu oru išgarinama net iki 90% laistomo vandens. Ekstremalios sausros ir karščio atvejais (kai daugiau nei 30 laipsnių) rekomenduojama veją vėsinti – per pietus 5 minutėms įjungiant laistymo sistemą ir taip atvėsinant pačius želmenis.

Kaip nustatyti, ar pievelę reikia laistyti?

Einant normalia veja, pėdų vietose žolės stiebeliai greitai pakyla ir pėdos greitai pranyksta (žinoma, jei žolė yra normalaus ilgio!). Aiškūs simptomai, kai vejai trūksta vandens:

• vietomis veja tampa melsvai pilka (rekomenduojama iškart laistyti);
• užlipus ant vejos, pėdų vietose žolė nepakyla, net lieka baltos pėdos (taip stipriai užleisti negalima!).