Vejos skarifikacija

Skarifikacija – gilus vejos išvalymas.

Skarifikacija reiškia „vertikalų pjovimą“ – specialiu įrenginiu velėna yra supjaustoma vertikaliai, net iki kelių centimetrų gylio

Papildomai iš viršutinio velėnos sluoksnio išvaloma organinė masė, iš dalies ir vadinamasis vejos „filcas“ – apmirusi, nupjauta žolė, lapai, kitos liekanos, kurios susikaupia tiesiai ant dirvos, nėra matomos, tačiau nepraleidžia oro, vandens ir maistinių medžiagų – veja nusilpsta, sustoja augti ir atrodo daug blogiau.

Skarifikuojant išretinami vejos augalai, suformuojami nauji, pašalinamos samanos, išraunama dalis plačialapių piktžolių ir taip atlaisvinama vieta naujajai vejos kartai. Skarifikacijos gylis priklauso nuo viršutinio vejos sluoksnio, svarbu neskarifikuoti per giliai, kad visiškai nesuardytumėte velėnos. Skarifikuojama tik sausa veja, kuri prieš tai būtinai nupjaunama ne aukščiau kaip iki 3cm.

Pagrindiniai teisingo skarifikavimo principai:

• reikia skarifikuoti aktyvaus augimo fazėje esančią veją – pavasarį geriausias laikas yra prieš pirmąjį pjovimą;
• skarifikavimo gylis priklauso nuo velėnos būklės, svarbu, kad prietaisas dirvoje „išpjautų“ nedidelius brūkšnius, kurių gylis turi būti apie 0,5 – 1cm;
• skarifikuoti reikėtų 1-2 kartus per sezoną – pavyzdžiui, gegužę ir rugsėjį;
• skarifikatoriumi atliekami tik tiesūs judesiai, nes sukdamasis jis gali pažeisti velėną;
• prieš skarifikuojant būtina pasižymėti vejoje esančius svetimkūnius ir negiliai esančią infrastruktūrą – laistymo įrenginius, vamzdžius, laidus ir kt.

Gerai prižiūrima veja turi būti skarifikuojama bent kartą per metus kiekvienais metais, būtinai pavasarį. Rudeninis skarifikavimas išvalys veją prieš žiemą, o tai sumažins ligų riziką. Skarifikaciją naudinga derinti su kitomis atkuriančiomis priemonėmis, ypač su atsėjimu, smėliavimu, tręšimu, aeracija kitais būdais. Po skarifikacijos atsiradusios atliekos būtinai surenkamos iš pievelės.

Skarifikavimas ar aeravimas?

Šie du terminai paprastai painiojami. Aeravimas yra procesas, kurio metu į dirvą įvedamas deguonis. Šiam tikslui gali būti naudojama įvairi įranga ir įrankiai – pradedant vejos „badymu“ specialiais batais su vinimis ir baigiant sudėtingais įrenginiais, kurie futbolo aikštėse dirvą išpurena net iki 40 cm gylio. Teisingai atlikta skarifikacija  taip pat yra vienas iš aeracijos būdų, nes į viršutinį velėnos sluoksnį patenka oras. Tiesa, skarifikacijos metu apdorojamas tik viršutinis dirvos sluoksnis.